RC drifto istorija

Už RC drifto atsiradimą turime padėkoti Japonams, kurie pirmieji sumastė, kad žiedui (on-road) skirtam modeliui galima ant guminių padangų užmaukšlinti PVC vamzdžio atraižas ir taip priversti modelį visuomet slysti (beje, tai vis dar populiaru mažiau pasiturinčių dirfto fanų tarpe).
Tuo metu nebuvo nė vienos specializuotos RC drifto važiuoklės ar kėbulų, tad važiuodavo paprasčiausiomis on-road važiuoklėmis ir tais pačiais on-road kėbulais, kurie, kaip žinome, nė iš tolo neprimena tikrų drifto bolidų.

Tačiau 2000 metais, kai driftas kaip sportas ėmė stipriai populiarėti, Japonų kompanija Yokomo atkreipė dėmesį į vis populiarėjantį RC driftą ir pristatė pirmąją specializuotą važiuoklę - Yokomo Drift Package (arba Yokomo DP), bei D1 čempionato dalyvių ir rėmėjų licencijuotus kėbulus.
Taip, tai vis dar buvo modelis, varomas visais keturiais ratais, vienodu santykiu (50:50), tačiau nauji kėbulai įpūtė nemažai tikroviškumo, juolab, kad kartu su jais į prekybą atkeliavo ir keletas aksesuarų - lipdukų, lempų reflektorių, spoilerių, išmetimo vamzdžių imitacijų ir poros dizainų ratlankių.

Tiesa, tikrasis driftas stipriai progresavo - gerokai galingesni varikliai, daug didesnis ratų pasukamumas, o RC driftas vis dar vyko 50:50 modeliais, šepetėliniais varikliais (dar žinomais, kaip brushed), trumpai tarnaujančiomis NiMh baterijomis ir net dar gana nauja Yokomo DP nebegebėjo patenkinti reikliausių RC drifto pilotų, tad neilgai trukus atėjo counter steer (japoniškai - KetsuKaki) era.

Counter steer terminas apibūdina vairavimo stilių, kuomet  slystant atuomobiliui, vairuotojas ratus nukreipia slydimo kryptimi. Ne paslaptis, kad 50:50 modeliai posūkius dažniausiai įveikia tiesiais, ar net į posūkio vidų nukreiptais ratais, tuo tarpu modeliuotojai pakeitę vieną ar kelis dantračius privertė galinę modelio ašį suktis greičiau nei priekinę. Tokios modifikacijos lėmė, kad modelis pradėjo slysti panašiau į tikrą automobilį ir posūkiuose reikėjo valdyti labai panašiai, kaip tikrą automobilį - tai pridėjo dar daugiau tikroviškumo, naujų iššūkių ir per pasaulį nusirito dar didesnio populiarumo banga.

Vėliau atsiradę vienkrypčiai guoliai (one-way) diferencialuose (ir ne tik) leido imituoti rankinį stabdį, o kėbulų, aksesuarų ir naujų baterijų pasirinkimas ne vieneriems metams patenkino net reikliausius modeliuotojus.

Tiesa, reiklūs RC drifteriai norėjo daugiau. Taip 2013 metais į šio hobio sceną įžengė nauja klasė - RWD - galiniais ratais varomi modeliai.
Pradžioje, žinoma, buvo sunku - modeliai buvo perdaryti pačių modeliuotojų, ribotas giroskopų ir padangų pasirinkimas lėmė daug apsisukimų ir nervų, tačiau šiuo metu rinkoje yra ne viena, specialiai RWD klasei skirta važiuoklė, galybė giroskopų, padangų ir pakabos dalių.
Beje, iš šios klasės atsiradimo išlošė ir CS klasė - įvairiausios pakabos dalys buvo greitai pritaikytos šiems modeliams, kaip pavyzdys - “low scrub” stebulės. Iki tol - daugumos modelių priekiniai ratai, juos pilnai išsukus, pasislėpdavo po kėbulu, tuo tarpu pritaikius šias dalis - ratai pasisuka kaip tikroje mašinoje ir lieka arkų ribose.

Kas toliau? RWD užkariauja vis daugiau šio hobio mylėtojų, bet ir likusios dvi klasės vis dar turi savo gerbėjus. Galbūt ateitis RWD modeliai be giroskopo arba su FPV akiniais? Galbūt, manau greitai apie tai sužinosime.

RC drifto tikslas

Pakalbėkime apie RC drifto pilotų tikslus.
Radijo bangomis valdomų automobilių žiedinėse, bekelės, formulių varžybose dalyviai varžosi stengdamiesi trasą įveikti kuo greičiau, aplenkti kuo daugiau dalyvių ir vertinimas ten labai paprastas.

Tuo tarpu rc drifto tikslas nėra greitas rato įveikimas. Į šį sportą taisyklės atkeliavo iš tikrojo drifto.
Pats pagrindinis rc drifto tikslas - smagiai praleisti laiką su draugais.
Antras ir ne mažiau svarbus - tikroviškumas. Visi rc drifto pilotai tiek savo kėbulais, tiek savo važiavimu stengiasi atrodyti kuo panašiau į tikrus drifto bolidus, imituoti jų važiavimą.
Atkartoti bandoma ir važiavimo elementus - ilgus slydimus su rankiniu stabdžiu, greitus, ilgus užsistatymus, “manji”.

Tai labiau įgūdžių, nei reakcijos ir greičio sportas, čia nereikia lėkti, todėl avarijų metu ir žala gerokai mažesnė.
Idomu tai, kad taip, kaip rc drifteriai stebi tikro drifto varžybas, seka D1 ir Formula D čempionatus, gilinasi į patį važiavimą, trajektoriją, taip ne vienas Japonų tikrojo drifto pilotas vienokius ar kitokius techninius elementus visų pirma išbando rc drifto trasoje (beje, Japonijoje jos - sumažintos tikrų trasų kopijos).

Varžybų metu svarbi ne tik teisinga trajektorija, bet ir pati važiavimo technika, kiek važiavimas primena tikro automobilio: slydimo kampas, ratų kampas, korekcijos vairu ir t.t.
Tad jei reikėtų nusakyti šio sporto tikslą vienu žodžiu, tai būtų - “tikroviškumas”.

RC Drifto menas?

RC driftas - įvairiapusiškas hobis. Jei tau nesiseka reguliuoti ar važiuoti - nereikia nusiminti.
Čia sau vietą ras įvairiausių pomėgių žmonės:

• Techniški gali valandų valandas reguliuoti važiuokles, bandyti pritaikyti kitokias ar savo gamintas pakabos detales
• Elektronikos fanai gali pasigaminti įmantriausias šviesas kėbului (mirksinčias, reaguojančias į situaciją), pagaminti atsidarančias lempas ar veikiančius valytuvus ir bet ką, kas šaus į galvą
• Meniški žmonės čia turės bene plačiausią pasirinkimą. Kėbulų - nuo seniausių iki moderniausių modelių kopijų: Amerikietiškų muscle, Japoniškų ar net Lietuvoje vis dar populiarių “chuliganų”, “kregždžių” net Žiguli ar Volvo.

Ruošiant kėbulą šiais laikais pasirinkimas labai platus, o jei ko ir nepavyksta rasti - dabar galima atsispausdinti 3D spausdintuvu pačiam.
Laikui bėgant nagingų Japonų rankose gimė ne vienas kėbulas, galintis lygiuotis ar net lenkti stendinius modeliukus, kurių tikslas ir yra detalumas ir tikroviškumas.
Įvairių renginių metu vyksta atskira gražiausių ir detaliausių kėbulų įskaita, o Japonijoje vyksta atskiri konkursai, į kuriuos kelis kartus specialiai vyko ir Speedhunters kolektyvas, juk pamatyti tokius meno kūrinius, kurie po apdovanojimų dar sėkmingai “stato skersą” trasoje pavyks tikrai ne kasdien.
Jei kruopštumo dar pritrūksta, galima tiesiog išsipjauti ir nusidažyti savo mėgstamą modelį, o vėliau kibti į įvairiausius apdailos komplektus, variklio skyrius (taip, “paswapinti” variklį čia daug problemų nesukels ir kainuos tik porą dešimčių eurų) ir dar visko į valias, manau nuotraukos čia parodys daugiau ir įdomiau.

Ir atminkite, jei susidomėjote šiuo hobiu, prieš įsigydami pirmąjį modelį - pasikonsultuokite forume arba užsukę į treniruotę - neišleiskite pinigų vėjais netinkamam modeliui.